|
Gyvenome su vyru nesusituokę beveik 5 metus, gimė du vaikai. Jie turi tėvo pavardę (jis Portugalijos pilietis). Išsiskyrėme, tačiau nuolat sulaukiu grąsinimų, kad bus atimti vaikai (jie turi Lietuvos pilietybę). Esu dirbanti, tačiau buvęs vyras motyvuoja didesnėmis pajamomis ir tuo, kad gyvenu nuomojamame bute. Vaikai lanko darželį. Kokia tikimybė, kad šis košmaras gali tapti realybe?
Vaikų gyvenamoji vieta nustatoma su vienu iš tėvų atsižvelgiant į daugelį kriterijų. Pirmiausia, teismas žiūrėtų, su kuria iš valstybių vaikai labiau susiję. Kadangi jie yra Lietuvos piliečiai, greičiausiai čia lanko mokyklą ar darželį, kalba lietuviškai, tai turėtų būti nustatomas artimesnis ryšys su Lietuva. Vien faktas, kad tėvo pajamos yra didesnės, negali būti lemiamu kriterijumi nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu. Kaip bebūtų, pirmiausia žiūrima į artimą biologinį vaikų ir motinos ryšį, į tai, kad mama tvarkinga, rūpinasi vaikais ir pan. Advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė
Esu ištekėjusi už Libano piliečio, kuris šiuo metu dirba ir gyvena Anglijoje. Jo darbo viza yra mano vardu, nes jis ne Europos sąjungos pilietis. Turime 3,5 metų dukrelę ir laukiuos antro vaiko, kuris gims liepos mėnesį. Nuo dukrelės gimimo gyvenau Lietuvoje, vyras atvažiuodavo mūsų aplankyti kas du ir daugiau mėnesių. Siekdamas Anglijos pilietybės, jis paprašė manęs išsiregistruoti iš Lietuvos, taip ir padariau, bet tai vyko su tarpais. Praeitų metų rugsėjį nuvažiavau gyvent į Angliją, bet mums nepavyko kartu gyventi, jaučiau nuolatinį psichologinį spaudimą ir kt. Grįžau su dukrele Velykoms namo į Lietuvą, jis pats nupirko bilietus. Netyčia Lietuvoje būdama interenete aptikau jo laiškus kitoms moterims. Abu nutarėme skirtis, bet jis reikalauja dukrelės o man liepia pasilikt dar negimusį sūnelį. Dukra užaugo Lietuvoje ir ji pati sakė, kad nenori grįžti pas tėtį. Savo senelį vadina tėčiu. Aš ją maitinau iki dviejų metų, esu pavyzdinga mama. Žinau, kad jis bet kada gali atvykęs dukrą pagrobti ir išvežti. Pats jis jos augint negali, nes dirba mediku ir jo darbas yra labai intensyvus, grafikas įvairus. Aš noriu taikiai išsiskirti ir kad vaikai liktų man, be teisės jam juos išvežti į bet kokią užsienio šalį. Kokie yra mano šansai?
LR Civilinio kodekso 1.30 str. numato, kad ieškiniai dėl santuokos nutraukimo priklauso Lietuvos teismų jurisdikcijai, jeigu santuoka sudaryta Lietuvoje arba viena iš šalių turi čia gyvenamąją vietą. Lietuva ir Libanas nėra sudarę sutarties dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose, tad šiuo atveju ginčas turėtų būti spręstinas pagal Lietuvos teisę. Pagal Civilinio proceso kodekso 801 straipsnio 1 dalį bylą nagrinėsiantis teismas dėl teisinės pagalbos turės su Libano teismais susižinoti per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją. Kadangi, kaip jau minėta, Lietuva ir Libanas nėra sudarę sutarties dėl teisinio ir teisminio bendradarbiavimo civilinėse bylose, bendradarbiavimo sėkmė priklausytų nuo šios šalies pareigūnų geranoriškumo. Pagal aprašytą situaciją, manyčiau, kad teismas turėtų nuspręsti vaiką palikti gyventi su Jumis, tačiau teigti to negaliu, nes tai priklauso nuo daugelio aplinkybių, įrodymų, kurie bus pateikti byloje ir pan. Advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė
Mano vaikinas prieš pusę metų susimušė su kitu vaikinu ir tam vaikinui buvo nustatytas sunkus sveikatos sužalojimas. Dabar laukiamas teismo nuosprendis. Noriu sužinoti ar mano vaikinui gręsia kalėjimas ar piniginė bauda?
Jeigu buvo padarytas nusikaltimas, numatytas LR BK135 str. - sunkus sveikatos sutrikdymas, nusikaltimą padariusiam asmeniui gresia laisvės atėmimas iki 10 metų. Advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė
Po skyrybų buvo priimtas sprendimas, kad tėtis dukrą lankys kas antrą savaitgalį: nuo šeštadienio 10 val. ryto iki sekmadienio 16 val., taip pat kiekvienų metų balandžio 24 d. (sekančią dieną po dukters gimimo dienos), antrą Šv. Velykų dieną ir antrą Šv. Kalėdų dieną nuo 10 val. ryto iki 19 val. vakaro. Jei pakeistume gyvenamą vietą, privalėčiau apie tai pranešti sutuoktiniui. Mes niekad nesilaikėm grafiko, visuomet leidau paimti dukrą tada, kada jis gali ir nori, skatinu kad dukra mylėtų ir gerbtų tėtį . Dukros gyvenamoji vieta nustatyta su manimi, neįvardinant tikslaus adreso. Ar aš galiu išvykti gyventi su dukra į užsienį, niekieno netrukdomos? Buvęs vyras grasina man, kad aš neturiu teisės išsivežti dukros. Nors teisėja buvo pabrėžusi, kad galiu keliauti ir gyventi ten, kur man atrodo geriausiai. Bet privalau apie tai pranešti dukros tėčiui. Sakykite, ar gali man kas sukliudyti gyventi kitoje šalyje? Ką aš tokiu terorizavimo atveju galėčiau daryti. Būčiau be galo Jums dėkinga už atsakymą, nes esu tikroje neviltyje.
Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, jeigu vaikas gyvena su abiem tėvais (įtėviais) ir vyksta į užsienio valstybę su vienu iš tėvų (įtėvių), būtina pateikti antrojo iš vaiko tėvų (įtėvių) sutikimą, kad vaikas išvyktų, ir šio sutikimo kopiją. Sutikimo nereikia, jeigu vaikas vyksta į užsienio valstybę su tuo iš tėvų (įtėvių), su kuriuo teismas yra nustatęs vaiko gyvenamąją vietą. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punkto pareigūnams pateikiama teismo sprendimo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo kopija. Taigi Jums niekas negali drausti keisti gyvenamąją vietą, tuo pačiu išsivežti su savimi ir nepilnametį vaiką. Tačiau nepamirškite apie tai informuoti vaiko tėvą (kad nekiltų nesusipratimų, apie tai galite informuoti jau išvykusi). Jeigu Jus vyras terorizuoja, turite teisę kreiptis į policiją, vaiko teisių apsaugos tarnybą. Advokatė
Man tyčia buvo sužalota galva: trūko kaukolė, kraujas išsiliejo į smegenis. Po operacijos liko didelis randas. Gavau gydytojo pažymą dėl atleidimo nuo pamokų daugiau nei 21 dieną. Po to dar 30 dienų gydžiausi ambulatoriškai, bet mokyklą jau lankiau. Dabar, praėjus dviems mėnesiams po operacijos, dažnai skauda galvą, ji man svaigsta. Norėčiau sužinoti, kokią neturtinę žalą galėčiau prisiteisti ir koks gali būti teismo nuosprendis kaltininkui. Kaltininkas yra pilnametis.
Kadangi aš nesu medikė, man yra sudėtinga nuspręsti, kokio masto kūno sužalojimas Jums buvo padarytas. LR Sveikatos apsaugos ministro įsakymu yra patvirtintos Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklės, kuriomis remiantis yra konstatuojamas padaryto sužalojimo sunkumus. Pagal tai ir priklauso, kokia bausmė gresia kaltininkui. Neturtinės žalos dydis vėl gi priklauso nuo padaryto sužalojimo sunkumo. Dažniausiai pasitaikanti suma už neturtine žalą yra 3000 - 10.000 lt. Pateikiama informacija yra bendrojo rekomendacinio pobūdžio. Tai autorės nuomonė, grindžiama Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais, kuri nėra absoliuti tiesa ir gali būti nuginčijama. Advokatė Giedrė Gabrielė Burbienė |
|
