Danguole Šeš Geg 30, 2009 4:38 pm
Sveiki, palietėte labai sudetingą gyvenimo klausimą. Temoje Vaikas - Mokykla norejau padiskutuoti būtenten šia tema. Vaikų požiūris į mokyklą dvejopas: vieni į ją eina tam, kad taip reikia, kiti, kad išsikovoti gerus pažymius ir susikurti geresnią ateitį (tokių apie 30%- 40%), o kiti laukia nesulaukia, kada baigsis pamokos, ir aplaimai mokslas. Kodėl taip kalbu? Žinote, esu tvirtai įsitikinusi, kad nerašydama dvejetų, su viena sąlyga, kad bus tema išmokta ir atsiskaityta, vaikai laikėsi tokio susitarimo. Kas geriau, kas silpniau, bet jie atsiskaitydavo. Aš pasitikėjau jais, o jie manimi. Aš negaliu siūlyti tokio mokymo metodų bendro lavinimo mokykloms, nes as dirbau muzikos mokykloje ir ten mokesi savo noru atėję vaikai, bet aš supratau esminį vaikų požiūrį į mokymąsi. Jie patvirtino vieną dalyką - mokytis reikia tam, kad tu žinotum, o ne tam, kad už žinias gautum vien tik pažymius. Galiu tik pasidžiaugti, kad išeidami jie man linkėjo nepasikeisti..... As manau, kad vaikus aplamai reikia nuo mazens ugdyti atsakomybes už paskytus žodžius, už padarytus veiksmus ir ypatingai skirti dėmesį į gerus ir blogus darbus. Tai tik tada vaikas augs mąstantis,savarankiškas, save ir kitus gerbiantis žmogus. Bet kokios bausmės žemina žmogaus orumą, o blogas pažymys, tai jau bausmė. Vieni tai priima ir bando taisytis, kiti širsta už neteisingą įvertinimą, dar kiti agresyviai ginasi... Man atrodo, kad daug kas priklauso tiesiog nuo mokytojo ir jeigu jis ras bendrą kalbą su vaikais, tai vaikai jo nepamirš visą gyvenimą. Svarbiausia, kad vaikas suvoktų, kad mokykla yra tam, kad joje sužinotum daug naujų, įdomių dalykų.